Džiaugsmo paieškos: nusivylimai ir atradimai

Labas!

Susipažinkim – aš esu Giedrius Dubrava. Kaip ir kiekvienas žmogus turiu savo istoriją, kurioje galima rasti įvairių spalvų bei kontrastų patirties. Nuo paauglystės jaučiau, kad mano gyvenimas nėra toks, kokį įsivaizdavau savo galvoje. O ta vaizduotė piešė man kone holivudinį gyvenimo scenarijų – raumeningas kūnas, naujas didelis namas su baseinu, prabangūs automobiliai, griausmingi vakarėliai, gražios merginos, sėkmingas verslas, krūva pinigų, kelionės po egzotines šalis, pripažinimas, šlovė ir visi kiti gyvenimiški “saldėsiai”, kuriais kažkada patikėjau žiūrėdamas vakarietiškus filmus. Metai vis bėgo, o aš visiškai net nepriartėjau prie savųjų svajonių. Nesupratau, kodėl negaunu to, ko tarsi nusipelniau, - visas socialines “gero” žmogaus taisykles išpildžiau – jokių žalingų įpročių, sportas, darbas, sąžiningumas, gerumas kitiems, darbštumas, nuoširdus mokymąsis mokykloje, vėliau kolegijoje, mandagumas, tikslų turėjimas ir pan., o atlygio nėra. Kuo toliau, tuo vis labiau dariausi nelaimingesnis, nes gyvenimo realybė rodė visišką priešingybę įsivaizduotam scenarijui. Buvau nusivylęs savimi, totaliai patikėjau, kad esu supernevykėlis, nepilnavertis žmogus egzistuojantis šiame gyvenime, kuris atrodė vedė į niekur. Dažnai keisdavau darbus, nes atrodydavo, jie mane be proto sekindavo, kolegos iškeldavo mano užspaustus jausmus, o aš tiesiog bijodamas juos patirti išeidavau iš darbo, - nes tuometinis mano supratimas sakė, kad saugiau bus pabėgti nuo emocijų, nei juos jausti. Norėdamas įsiteikti aplinkiniams neparodydavau savo išgyvenimų, užgniauždavau emocijas ir taip išduodavau save. Visa aplinka mane erzino, tarsi patvirtindama, kad niekur man nėra gerai, jausmas “gyvenu ne savo gyvenimą” buvo nuolatinis mano palydovas. Būdavo, kad dienų dienas sėdėdavau kambaryje ir žiūrėdavau filmus – būtent tuos, kurie patenkindavo mano fantazijas, iliuzijas apie “kietą” gyvenimą, kurie paliesdavo mano užspaustus norus. Neturėjau jėgų ir noro ištiesų gyventi savo tikrą gyvenimą savame kūne. Iki kol nepradėjau domėtis įvairiomis savęs ugdymo praktikomis. Jų būta įvairių, nuo mandalų piešimo, jogos, emocinės laisvės technikos iki vegetarizmo, ankstyvo kėlimosi, meditacijos, saviįtaigos, emocijų paleidimų technikos ir kitų.

Supratau vieną tiesą. Tai, kas paprasta – veiksminga, o, kas veiksminga – praktiška. Emocijų paleidimo technika tapo mano nuolatiniu dėmesio objektu, kuri ištiesų yra efektyvi. Praktikuojant emocijų paleidimą, plečiasi sąmonė, lengvėja jausmai, nuo nugaros ir viso kūno tarsi krenta ilgai nešiota našta, jaučiamas lengvumas, keičiasi požiūris į dalykus. Įsivaizduok, kad nešioji purvu išteptus akinius. Tuomet visą aplinką aplink save matai purviną ir taip patikėjai šia nemalonia “realybe”. Emocijų paleidimo technika yra kaip švari skepeta, su kuria gali nusivalyti savo nešvarius akinius ir taip pamatyti tikrovę tokią, kokia ji ištiesų yra su visomis jos spalvomis ir ypatybėmis.

Kviečiu ir Tave nuspręsti būti smalsiu ir atviru savo naujam patyrimui, gal jis tau patiks!